Mano vyras - alkoholikas

Re: Mano vyras - alkoholikas

Standartinė stase » 2012-05-27 20:35:07

As tai visada ir duodu tam drebanciam nes ir zinau daug atveju kad zmones negave normikes mirsta ir daktarai sako butu gaves butu gyvas .Zinoma gali mirt ir gaves normike tai cia nesuprasi man tai labai blogai budavo geriau ispurtet islaukt :lol:
stase
Naujokas
 
Pranešimai: 20
Užsiregistravo: 2011-05-16 09:57:28

Re: Mano vyras - alkoholikas

Standartinė Pumputis » 2012-05-28 06:26:42

stase rašė:As tai visada ir duodu tam drebanciam nes ir zinau daug atveju kad zmones negave normikes mirsta ir daktarai sako butu gaves butu gyvas .Zinoma gali mirt ir gaves normike tai cia nesuprasi man tai labai blogai budavo geriau ispurtet islaukt :lol:


Manau, kad daktarai turi kitų būdų ir metodų kaip detoksikuoti alkoholiką be normikės.
Paveikslėlis
skype: aa-pumputis
Vartotojo avataras
Pumputis
Senbuvis
 
Pranešimai: 1653
Užsiregistravo: 2009-06-12 11:50:45
Miestas: Šakiai

Re: Mano vyras - alkoholikas

Standartinė stase » 2012-05-29 10:12:56

TU TEISUS BET GERIANTIS MASTO KITAIP :) :)
stase
Naujokas
 
Pranešimai: 20
Užsiregistravo: 2011-05-16 09:57:28

Re: Mano vyras - alkoholikas

Standartinė zmona » 2012-07-22 12:44:39

Nevilties drąsa paverčia valią į plieną
Vartotojo avataras
zmona
Naujokas
 
Pranešimai: 15
Užsiregistravo: 2010-11-02 23:09:01

Re: Mano vyras - alkoholikas

Standartinė Senmergiukas » 2012-11-13 22:03:20

Sveiki,

Tyku čia kažkaip pas jus. Nesvarbu. Noriu pasidalint gudriom mintim. Autorė - Girasol iš rusų forumo notdrink.ru. Nepatingėjau, išverčiau nesuprantantiems. Tikiuos, gal kam pravers.

Vertimas:
... Kaip veikia bet kokia priklausomybė: yra neabejotini pliusai, kuriuos žmogus gauna čia ir dabar, krūva poreikių, kuriuos patenkina alkoholis (atsipalaiduoti, pasijusti svarbiu, gražiu, protingu, lengvai bendrauti, pamiršti visus rūpesčius ir bėdas ir milijonas variacijų tom temom). Ir kol minusai ir netektys nepersvers tų pliusų, tol žmogus niekada neatsisakys alkoholio. Taip mes surėdyti. Paprasčiausiai tai žmogiškos natūros savybė. Poreikis reikalauja, kad jis būtų patenkintas, tam jis ir poreikis. Todėl, jei nelieka alkoholio, kas patenkins tuos poreikius trumpiausiu ir patogiausiu būdu? Taigi reikia daug dirbti, kad naujus kelius rastum, o ir kam? Ir ar egzistuoja tie kiti keliai iš viso??? Kai tuo tarpu yra trumpiausias būdas rasti išeitį ir malonumą (alkoholis)? Sakykim, tu ieškai kažkokios informacijos internete ir tau išmeta 30 puslapių. Klausimas – ar tu atidarysi bent jau antrą puslapį, kad gautum papildomos informacijos, jei viską, ko reikia, radai pirmame?
Todėl, kad pakeisti įprastinį scenarijų, žmogui reikalinga labai labai stipri motyvacija. Ir kabinsimės mes už paties patogiausio, trumpiausio ir įprasto kelio iš paskutiniųjų. Ir tik tada, kai eiti įprastiniu keliu pasidarys smarkiai pavojinga, ir mes už tą kelią privalėsim sumokėti neproporcingai aukštą kainą (čia, tarp kitko kiekvieno vertybių sistema individuali – kažkam darbo netekti – viso gyvenimo krachas, o kažkam - prisigėrus nudegusi iki alkūnės ranka nuo neužgesintos cigaretės ne rodiklis). Tiktai tada žmogus ieškos kitų būdų, kaip patenkinti tuos savo poreikius. Paskaityk alkoholikus, kiek ir ko jiems duoda alkoholis ir suprask, kas turi gulėti ant kitos svarstyklių lėkštės, kad žmogus savanoriškai nuo to atsisakytų ir iškeliautų, kaip Kolumbas nežinia kur ieškot nežinia ko, kai viskas tuo tarpu yra po ranka ir puikiai veikia...
Todėl vienintelis dalykas, ką gali padaryti artimasis, po to, kai įvardijo alkoholikui jo problemą (nors ir čia, kuo labiau tu rūpinsies informacijos rinkimu, tuo pasyvesnis bus jo vaidmuo, tuo labiau jis numos į tave kaip į zyziančią musę). Taigi, palikti alkoholiką – pati realiausia pagalba, kurią jam galima suteikti, pridedant dar vieną didelį minusą į kitą svarstyklių lėkštę ir taip stumtelėti žmogų link kažkokio veiksmo ar sprendimo. Tu gali padėti tik suprasti jam, kokią kainą jis moka už alkoholio vartojimą. O čia kaip su vaiku – galima milijoną kartu jam sakyti, kad susirinktų savo daiktus ir žaislus, nes tu nebegali tokiam bardake gyventi. Skaityt lekcijas apie atsakomybę ir gąsdint kuo tik nori, rezultatas bus nulinis arba kažkiek suveiks ir vėl nusiris į nulį.O galima vieną dieną tiesiog pradėti rinkti visus išmėtytus rūbus ir žaislus, paslėpti ir neduoti jų vaikui. Aišku, iš anksto perspėjus, kad bus būtent taip, rytą nepiktdžiugauti ir nezysti. Veikia. Ir žinai, kodėl? Todėl, kad žmogus susidūrė akis į akį su savo veiksmų pasekmėm. ... Esmė tokia – atiduoti žmogui jo atsakomybę ir netrukdyti jam susipažinti su rezultatais. O visi kiti blaškesiai po forumus su kudakavimu: oi, kaip jam padėti???? ir pokalbiai iš širdies, ir 333 kinietiški perspėjimai, ir bandymai būti dar meilesnėmis, geresnėmis, ramesnėmis, supratingesnėmis, kantresnėmis, stengiantis palaikyti... Tarp kitko, apie palaikymą. Jeigu žmogus, vyras priėmė sprendimą (negerti) dėl savęs, kaip jūs jį galite palaikyti? Galite mylėti, būti kartu, gyvent savo šeimos gyvenimą su įprastais džiaugsmais ir rūpesčiais. O tai kaip čia jį palaikyti, jeigu jis priėmė savo vyrišką sprendimą? Jeigu sprendimas jo kančiose užgimęs, tai jis jūsų tiesiog neprileis prie savo sprendimo. O jeigu jūs to sprendimo išsireikalavot, tai už tą jo sprendimą jūs ir atsakot, o jis pažiūrės, kiek jums užteks jėgų tą sprendimą ant savo pečių nešti. O po to dar ir apkaltins, kad nepakankamai stengėtės, už tai ir apsiš...ote. O jis kitos išeities neturėjo – nu kaip čia neprisigerti, kai jūs taip x...jovai jį palaikot.


Čia atsakymas moteriškei, kuri pakeitė požiūrį ir nustojo kankintis dėl vyro gėrimo, o vyras primažino gėrimo apimtis, bet visai nemetė.

Tavo gyvenimas tave tenkina. Vyrą tenkina jo gyvenimas, jus abu tenkina jūsų gyvenimas ir jūsų santykiai. Kam mums ginčytis? Dabar jis bando KU (čia toks žargonas – kontroliuojamas vartojimas, kai alkoholikai bando riboti alkoholio kiekį, bet visai jo neatsisako). Po to, tikriausiai, bus užgėrimas, po to vėl kontroliuojamas gėrimas... Tu sau nusprendei, kad lieki su juo bet kuriuo atveju – tai ir gerai. Kame problema? Nėra problemos. Kaip čia sakė kažkas iš didžiųjų alkoholikų, arba kentėk ir nesiskųsk, arba negyvenk kartu. Tu nusprendei kentėt ir nesiskųsti. Vadinasi, tai tavo pasirinkimas, tavo atsakomybė. Atitinkamai tavo vyras nutarė pristabdyt arklius, tu apsidžiaugei ir nutarei nesismaugti dėl jo alkoholizmo ir priimti viską, kaip yra, tačiau nėra jokios kalbos apie visišką atsisakymą nuo alkoholio jūsų šeimoje. Taip? Ir svarbiausiai, jus abu tai tenkina. Kam remontuoti tai, kas ir taip puikiai veikia.
Tačiau yra dar ir kiti žmonės, kurių netenkina toks gyvenimas ir jie ieško realios išeities iš tokios situacijos, kuri juos realiai traumuoja. Ir kurie nori suprasti, kas vyksta ir ką jie gali padaryti dėl savęs ir dėl kito žmogaus, jei tai įmanoma. Jiems aš ir rašau. Ir rašau ne savo privačią nuomonę, o poziciją, kurios prisilaiko profesionalai. Aš tiesiog jiems pritariu.
Tarp kitko, senai norėjau parašyti, tik vis tingėjau. Prieš 15 metų, kai dar savo gyvenime nebuvau susidūrusi su alkoholizmo problema, mane turėjo priimti klinikiniu psichologu į mūsų narkodispanserį, aš daug laiko praleidau narkologo-psichoterapeuto priimamajame, mokiausi. Ir tada į dispanserį buvo atvažiavę amerikiečiai skaityti paskaitų apie alkoholizmą ir plačiai jų praktikuojamą „intervenciją“.
Taigi, jos esmė ne tame ..., kad susirenka visi svarbūs alkoholikui žmonės, tie, kuriems jis svarbus, ir pasakoja alkoholikui, kaip jie susirūpinę ir kaip kiekvienam iš jų trukdo gyventi jo alkoholizmas. Esmė tame, kad jie pirmiausiai susitaria -tėvai, vaikai, draugai, viršininkai – kad nuo šiandien jam kelia tokius pat reikalavimus, kaip sau lygiam suaugusiam žmogui. Ir nesikiša į jo problemų ratą. Ir visas pasekmes kuopiasi jis pats. Išgėrei – už įstatymo ribų. Po to žmona ir draugai užtrenkia jam girtam prieš nosį duris, draugai nebeskolina pinigų, viršininkas atleidžia iš darbo, jei kur prisidirbs girtas ar pachmielingas, jo ten neįleis. Ir, sako amerikonai, stebime puikius rezultatus po to, kai tą dugną jam patys suorganizuojam dirbtiniu būdu, nelaukdami natūralios įvykių eigos. Todėl, sako jie, alkoholikai pas mus iki 3 stadijos nedagyvena (tarp kitko, kalba nuo to ir prasidėjo: kaip jūs dirbate su 3 stadijos alkoholikais?) ir iki 2 dažnai nedagyvena, mes juos pačioje pradžioje pačiumpam. Ir viskas todėl, kad po mūsų intervencijos jie problemą mato naujom spalvom ir gyvent su ja darosi praktiškai neįmanoma ir labai nepatogu, o kadangi smegenys dar nepragerti, pradeda ją spręsti – čia mes juos ir imam. O ten jau kas tiesiu taikymu į AA, kas pas psichoterapeutus, kas dar kur. Todėl, kad ta liga tokia klastinga, ir mes nelaukiam, kada jie ten patys pribręs, ko gali ir visai neįvykti. Todėl, kad kuo toliau, tuo mažiau lieka pas žmogų vertybių, už kurių jis galėtų užsikabinti ir dėl kurių bandytų kapstytis.
Čia šiaip, informacija pamąstymui ... Tiems, kurie nenori taikytis ir laukti.
Senmergiukas
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 59
Užsiregistravo: 2011-10-06 20:17:32

Re: Mano vyras - alkoholikas

Standartinė e » 2012-11-14 09:15:02

oh kaip taikliai, aiškiai :) spėju faina moteris Girasol
fainos mes moterys :)
20.02.2011
e
Senbuvis
 
Pranešimai: 1038
Užsiregistravo: 2007-10-24 15:14:19
Miestas: vilnius

Re: Mano vyras - alkoholikas

Standartinė Pumputis » 2012-11-14 09:25:38

e rašė:oh kaip taikliai, aiškiai :) spėju faina moteris Girasol
fainos mes moterys :)


Pritariu :D
Paveikslėlis
skype: aa-pumputis
Vartotojo avataras
Pumputis
Senbuvis
 
Pranešimai: 1653
Užsiregistravo: 2009-06-12 11:50:45
Miestas: Šakiai

Re: Mano vyras - alkoholikas

Standartinė Edvardas » 2012-11-14 15:25:16

ABI DALYS teisingos tik rezultatai, manau, skirtingi. KG-tikriausiai praejo apie 90 proc. priklausomųjų, bet abejoju ar bent vienas toliau gyvena, kalbu apie mėn., metus, nepradėjęs naujo uzgėrimo. 100 proc. savęs apgaulė, 100 proc. gumos tempimas, bet ta guma po to taip šauna, kad saldu nepasirodis.
Antruoju atveju, manau, kad amerikonai lietuviai mums sutrumpino kelią į blaivybe.:) Visuose susitikimuose,kurie vyko Vilniuje, su amerikos anonimais , negirdėjau apie prevencini variantą. Kalbėjo tiesiai apie AA.:) Gyvenimas taip suriktuoja, kad kiekvienas gauna pagal ,,pajėgumą": kai kam visa ,,puokštė" (kaip autorė mini), kitam užtenka netekti darbo ar šeimos,o dar kitas (pvz. aš) išsaugojau viską: ir šeimą, ir darbą, ir santykius, ir t.t.todėl ir turėjau praeiti 3,5 m. ,,stažuotę" su daliniais KG. :)
Malonu, kad atsiranda tokie straipsniukai, kai kam tikrai padės susivokti.
Ačiu Senmergiuk.:)
Vartotojo avataras
Edvardas
Senbuvis
 
Pranešimai: 1518
Užsiregistravo: 2006-01-04 16:47:37
Miestas: Vilnius

Ankstesnis

Grįžti į Santykiai su šeima



Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

cron