Ar aš galiu padėkoti savo mamai?

[Dana]

" Motinos širdis vaikui yra mokyklos klasė" ( H.Beecheris)
Aš daug išmokau iš savo mamos. Visas jos mokymas buvo geras ir išmintingas, bent jau nebuvo vien blogas ir beprotiškas. Gavau geriausia, ką ji galėjo pasiūlyti, nors anksčiau gal taip ir neatrodė.
Ji visada buvo pirmoji, kuri man padėjo, kai gėriau. Jai pirmajai galėjau pasakyti, kad sunkios pagirios, nes žinojau, jog supras.
Bet, kiek skausmo jai suteikiau, kai gėriau....Mačiau tada jos akyse ašaras, skausmą ir neviltį, meilę ir nepykantą, baimę ir viltį. Deja, jos jau nebėra šioje žemelėje. Taip ir nespėjau jai padėkoti. Raminu save tik tuo, kad prieš mirtį ją ilgai slaugiau ir buvome kartu, kai ji mirė. O slaugymo metu jos ištarti žodžiai :" vaikeli, ką aš be tavęs daryčiau", man ir dabar skamba kaip atleidimas už padarytas skriaudas jai.
Aš galiu padėkoti savo mamai....Tik labai neramu, ar galės padėkoti man sūnus. Juk savo užgėrimais kažkada tiek suteikiau jam blogų jausmų....
Ar jūs galite padėkoti savo mamai???

[Nerija1970]

Labai norėčiau padėkoti savo mamai už rūpestį, už meilę, už supratimą....deja, negaliu.... Ne, ji, ačiū Dievui, gyva ir sveika, bet kaip tik šiandien apie tai daug galvojau ir supratau vieną dalyką: mūsų giminėj neprisiminiau nei vienos šeimos, kurioje motina mylėtų savo vaikus tik dėl to, kad jie yra jos vaikai, nors ir kokie jie bebūtų. Pirmas žmogus, kuriam pasakiau, kad eisiu į AA grupę, buvo mano mama. Vis dar naiviai tikėjau, kad ji mane palaikys, bet klydau. Dabar ji vienintelė iš man visų artimų žmonių, kuriai už mane gėda. Vis tik labai norėčiau Jos atsiprašyti už tai, kad niekada nebuvau tobulybė, kad Ją daug kartų įskaudinau, bet negaliu, kartais Jai paskambinu ir jau, rodos, tuoj tuoj pasakysiu Jai ką nors švelnaus, kaip staiga kažkas sukausto ir tesugebu pasakyti tik tai, kad pas mane viskas gerai. Yra posakis:" šeima ne be išgamų"... Gal ir esu ta išgama, bet kaip ten bebūtų, dabar jaučiuosi suradus savo tikrąją šeimą, t.y.suradau labai daug žmonių, kurie mane supranta, palaiko, nes patys gyvenime patyrė tą patį( turiu galvoje AA) ir man tai be galo svarbu. Žinau, kad mano mama gyvenime čia nelįs ir neskaitys šių diskusijų, todėl išdrysiu Jai padėkot dabar, nes žodžiu to padaryt neįstengsiu: Ačiū, Mamyte, už viską, ką dėl manęs stengėtės padaryti, bet aš to, matyt, neįvertinau ir atleiskit man už tai, kad nesu tokia, kokia norėjot, kad būčiau..........Bet aš Jus labai myliu........

[Nika]

Mielos mūsų forumo Mamytės! Pačios nuostabiausios ir geriausios...Pati būdama mama, sveikinu Jus visas su šia gražia diena.

Teikėme skausmo ne tik savo mamoms, bet ir savo vaikams. Manau, didžiausia dovana ir mums, ir mūsų Mamoms, ir mūsų mylimiems žmonėms yra blaivybė. Mano mergaitė tik ką kažkur išbėgo į lauką, nors dar ankstyvas rytas. Manau, kad parnešti man iš miško gėlių. Aš ruošiuosi pas savo mamą, ją pasveikint ir atsiprašyt, padėkot už jos kantrybę ir tikėjimą.
Artimiausių žmonių pasitikėjimas yra didžiausia dovana ir aš nebenoriu jų apvilti...
Džiaukimės nuostabiu pavasariu, mylėkime vieni kitus!

[Dana]

Va, jau ir metai praėjo nuo pradėtos temos, o aš vėl grįžtu prie jos.
Kažkaip man keista, kad šiemet nė vienas iš mūsų nei žodeliu neužsiminė apie šią nuostabią šventę...Užmiršome ??
Šįkart rašau su nerimu, nes sūnus jau užaugo ir ketina išeiti gyventi atskirai. Puikiai suprantu, kad žmogutis turi kurti savo gyvenimą, kad aš ne pirma, ir ne paskutinė, kurios vaikai gyvenai atskirai. Bet tas egoistinis mąstymas - kaip likti vienai, kaip nebevadovauti , kaip nepatarinėti ir pan..... - baugina. Gal pakalbėkime apie tai??? Kreipiuosi ne tik į mamas. Manau, kad vyrai gal irgi tai pergyveno ?

[`JUNGA`]

Nepamiršome, DANA. tikrai nepamiršome tos šventės. tik ne visada yra galimybių tą dieną prisėsti prie kompo. o apie MAMAS kalbėti nerieikia kokios tai išskirtinės dienos. apie jas reikia kalbėti kasdien. 23 metus pragyvenau su žmona. JĄ labai gerbiu, turiu suaugusią dukrą kurią labai myliu, bet visvien dar ir šiandien man pats brangiausias žmogus šioj žemėj-- MAMA. deja per vėlai tai supratau, pavėlavau gal 12 metų, ir tik šindien turėjau galimybę nueiti ant kapelio ir pasveikinti su MAMOS diena. ir žinau kad ji ``tenai`` nepyksta ir viską man atleidžia, nes MOTINOS meilė yra beribė. ir mano dukra suaugo, ir greitai iėskleis sparnus, ir baisiai širdį sopa o padaryti nieko negaliu. belieka tik susitaikyti su tuom. todėl puikiai TAVE suprantu.

[Dana]

... bet visvien dar ir šiandien man pats brangiausias žmogus šioj žemėj-- MAMA. deja per vėlai tai supratau, pavėlavau gal 12 metų, ir tik šindien turėjau galimybę nueiti ant kapelio ir pasveikinti su MAMOS diena. ir žinau kad ji ``tenai`` nepyksta ir viską man atleidžia, nes MOTINOS meilė yra beribė....

Taip, JUNGA, ir aš jau 7 metai be mamos. Va, ir šiandien-jos gimtadienio dieną- važiavau su gėlėm, kad galėčiau nors taip jos atsiprašyti ir padėkoti, ko nepadariau tada, kai ji buvo šalia....

[`JUNGA`]

Netoli ir dabar JI ypač kai kalbi su JA širdimi. mato mus ir girdi.ir turbūt labai džiaugiasi. o ir žodelį už mus užtaria `ten`, kitaip mums taip nesisektu. aš tikiu tuom --besąlygiškai.

[Candle]

Kaip graziai rashote apie Mamas,malonu paskaityti.