makselas rašė: zmona artimieji man ramiai pasake netik pasake bet ir dare. jeigu as gyvenu su bonka gyvenk, nemaise man, bet mum taves nera išsiblaivysi vel viskas gerai tik rimtai dave suprasti kad ilgai taip testis negali ir jie nenusipelno tokio gyvenimo mane kenteti ir tada as rimtai isigandau nebebuvo ka zadeti gal but tada man aukstesnioji jega ir parode blaivybes kelia.
rasa0707 rašė:Žieda, Tavo problemą yra patyrę ir dabar išgyvena nemažai Tavo bendralikimių - paskaityk forumą ir rasi beveik tokiais pat žodžiais aprašytus jausmus ir patirtį dėl artimųjų gėrimo.
Tai yra liga. Pamėgink saugoti save. Pasisemk stiprybės iš forumo- čia rasi nemažai patarimų, kaip elgtis, kaip gyventi tokiu atveju.
Manau, jog svarbiausia yra rūpintis savo būsena, savo jausmais, neišsiderinti. Be abejo, turėtum mėginti padėti mamai, mėginti jai kažką paaiškinti. Jei ji bent kiek jaučia savo problemą, galbūt Tave išgirs. O gal dar ne laikas. Nenusimink.
Nika rašė:Zieda, iš tiesų tau labai reikia save pasaugoti. Jei šeimos gydytoja kalbės, gal mama kitaip klausys...
Aš jau kažkur minėjau, mano dukra turėjo iškentėt panašų košmarą... Su savo tuometiniu mes gerdavom, o ji sėdėdavo užsidarius... Aš viską suvokiau, bet pabandžius jai kažką sakyt, sakydavau kad tai mano gyvenimas, kad ji jo negali pakeisti. Ir tai buvo dalinai tiesa...
Aš jai be galo dėkinga už jos šventą kantrybę, bet kai aš ėmiau kažką keisti, ji buvo pirmoji mano rėmėja...
Ir dabar mes kaip ir buvom esam nuostabiausios draugės.
Bet pirmas mano žingsnis į pasikeitimą buvo tas kad aš išspyriau tą žmogų. Tada tapo lengviau vienai tvarkytis su savim.
Gerdama aš žliumbiau ir sakiau, kad jis man labai reikalingas, bet dabar suprantu kad tai buvo tik sugėrovas... Kai jo nebūdavo, gerdavau viena, bet su juo buvo linksmiau gi![]()
Tu turi darbą, turi savo rūpesčius, aš tau patarčiau pasilankyti AlAnone, bent jau šiuo metu sau padėtum ir į daug ką žiūretum kitaip. Gal pabandyk?
Zieda rašė:Nika rašė:Zieda, iš tiesų tau labai reikia save pasaugoti. Jei šeimos gydytoja kalbės, gal mama kitaip klausys...
Aš jau kažkur minėjau, mano dukra turėjo iškentėt panašų košmarą... Su savo tuometiniu mes gerdavom, o ji sėdėdavo užsidarius... Aš viską suvokiau, bet pabandžius jai kažką sakyt, sakydavau kad tai mano gyvenimas, kad ji jo negali pakeisti. Ir tai buvo dalinai tiesa...
Aš jai be galo dėkinga už jos šventą kantrybę, bet kai aš ėmiau kažką keisti, ji buvo pirmoji mano rėmėja...
Ir dabar mes kaip ir buvom esam nuostabiausios draugės.
Tu turi darbą, turi savo rūpesčius, aš tau patarčiau pasilankyti AlAnone, bent jau šiuo metu sau padėtum ir į daug ką žiūretum kitaip. Gal pabandyk?
Mama tikrai myli ta zmogu ir tikrai nesiskirs.Kai negeria,tai ir jis neblogas zmogus.As ir pati nenoreciau,kad issiskirtu,nes tada neisivaizduoju kaip viskas baigtusi.Manau,kad abu jie kalti,kad geria.Tik jie nesuvokia,kad tai jau nenormalu.
As labai tikiuosi,kad seimos gydytojos ji bent isklausys...
rasa0707 rašė:Žieda, o jei tas žmogelis, kai sakai, neblogas ir mamai jis reikalingas, gal sugalvok kokį būdą, kaip jiems abiems "praplauti smegenis"? Galėtų padėti literatūra alkoholizmo tema ar šiaip nuoširdus, atviras pokalbos su abiems ar su kiekvienu atskirai. Tu juos žinai, pažįsti, gal gali sugalvoti kažką tokio, kas juos galėtų paveikti? Man lyg atrodo, kad tas gėrimas nėra nuolatinis, bet gal aš klystu![]()
Tik manau, situacija, kai turi gerti raminančius dėl to, kad jie tave vienaip ar kitaip veikia, iš tiesų nėra gera., bet ji pirmiausia reiškia, kad šioje situacijoje kažką turi pakeisti tu pati, galbūt pirmiausia reiktų pamėginti pakeisti požiūrį, tada pasikeis ir Tavo nuotaikos, galbūt net ir pats Tavo gyvenimas.
Zieda rašė:...Suprantu,kad lengva patarti,jog reikia su jais pasisneketi,bet kaip jums paaiskinti,kad tai neimanoma!...
Audronis rašė:Zieda rašė:...Suprantu,kad lengva patarti,jog reikia su jais pasisneketi,bet kaip jums paaiskinti,kad tai neimanoma!...
Klysti, patarinėti yra labai sunku. Tai ką rašome mes yra išgyventa mūsų pačių, beje per skausmą, ašaras, kančią... Ir daugeliu atveju, tai net ne patarimai, o savo gyvenimo pasakojimai. Tik mes buvome kitoje barikadų pusėje...
Vienas patarimas, jau nuskambėjęs daug kartų, lieka galioti - pasirūpink savimi, pasiskaitinėk Al-Anon...
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių