Šeimyniniai santykiai

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė Nika » 2011-03-30 06:43:21

Kukuti, mano šeimoje nebuvo geriama. Tik per dideles šventes ir labai saikingai. Man mama sakydavo - "ir į ką tu tokia atsigimei"... Po to prisiminė, kad iš tėvo pusės yra išgeriančių. Aš genetikos pavojų neatmetu :(
Todėl su savo dukra esam apie tai daug kalbeję, ji mačiusi tuos mano košmarus, labai išgyveno. Juolab kad jos tėvelis irgi mėgėjas padaugint. Bet šiai dienai aš nesu mačiusi jos apgirtusios, tarp mūsų nėra paslapčių, ji labai džiaugiasi mano pasikeitimais, aš jai duodu labai daug laisvės, nemoralizuoju, esu apie tai kalbėjus, bet dažnai to nebruku.
O vakar susirinkime kaip tik kalbėjom apie skriaudų atlyginimą, ir pamenu vieno žodžius, kad kol jis nepradėjo dirbt su programa, jautėsi piktas, nelaimingas, jam dažnai namie pasakydavo - "geriau jau tu gertum"... Šiandien aš matau pas daugelį mūsiškių didžiulius pasikeitimus tarp to, kai tik negėrė ir ėjo į grupes, ir tarp to, kai rimtai ėmėsi programos, su globėju, nuosekliai ir labai sąžiningai...
Nika
Senbuvis
 
Pranešimai: 3176
Užsiregistravo: 2005-09-20 16:58:16
Miestas: Vilnius

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė Kukutis » 2011-03-30 07:39:33

Nika rašė:Kukuti, mano šeimoje nebuvo geriama. Tik per dideles šventes ir labai saikingai. Man mama sakydavo - "ir į ką tu tokia atsigimei"... Po to prisiminė, kad iš tėvo pusės yra išgeriančių. Aš genetikos pavojų neatmetu :(
Todėl su savo dukra esam apie tai daug kalbeję, ji mačiusi tuos mano košmarus, labai išgyveno. Juolab kad jos tėvelis irgi mėgėjas padaugint. Bet šiai dienai aš nesu mačiusi jos apgirtusios, tarp mūsų nėra paslapčių, ji labai džiaugiasi mano pasikeitimais, aš jai duodu labai daug laisvės, nemoralizuoju, esu apie tai kalbėjus, bet dažnai to nebruku.
O vakar susirinkime kaip tik kalbėjom apie skriaudų atlyginimą, ir pamenu vieno žodžius, kad kol jis nepradėjo dirbt su programa, jautėsi piktas, nelaimingas, jam dažnai namie pasakydavo - "geriau jau tu gertum"... Šiandien aš matau pas daugelį mūsiškių didžiulius pasikeitimus tarp to, kai tik negėrė ir ėjo į grupes, ir tarp to, kai rimtai ėmėsi programos, su globėju, nuosekliai ir labai sąžiningai...

Nika,
labai smagu girdėti, kad būna ir kitaip...Mano tėvas irgi išgėrinėdavo, bet visą laiką jį mylėjau...mums su sese sekasi - iki šiol nesam priklausomos, bet juk niekada nesakyk niekada... Aš su sūnum kalbu tam kad žinotų apie tai, nebūna tai kasdien, nes puikiai suprantu, kad galiu sulaukti priešingos reakcijos...Vyras dar nėra su juo kalbėjęs tomis temomis...jam dar sunku, nežinau ką tiksliai jaučia, yra sakęs, kad matyt viskam ateis savas laikas, nors šiaip juodu sutaria puikiai. Noriu visų ir renatos333 atsiprašyti už vakarykčius "moralus", man labai nesmagu :oops: , bet esu impulso ir emocijos žmogus...Toks jau mano būdas ir sunku išmokti viską daryti pamažu... :( dažnai paskui pagalvoju, kad ir nuoširdžiai pasakyti žodžiai gali būti priimti visai kitaip...
Kukutis
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 54
Užsiregistravo: 2010-12-16 22:34:27

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė svajass » 2011-03-30 07:46:49

Kukuti, bet kiek suprantu dabar tavo vyras negeria ir pas jus viskas gerai. Norejau taves paklausti, o tu ar nepagalvodavai tam tikrose situacijose.. geriau jau tu gertum. Nes kai maniskis negeria savaite, kita tai buna labai piktas ir kabinejasi ir as tada taip pagalvoju, kad geriau tu gertum. As net nezinau ar as bemokeciau gyventi su blaiviu.
svajass
Naujokas
 
Pranešimai: 42
Užsiregistravo: 2011-02-04 15:30:52

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė Kukutis » 2011-03-30 08:16:40

svajass rašė:Kukuti, bet kiek suprantu dabar tavo vyras negeria ir pas jus viskas gerai. Norejau taves paklausti, o tu ar nepagalvodavai tam tikrose situacijose.. geriau jau tu gertum. Nes kai maniskis negeria savaite, kita tai buna labai piktas ir kabinejasi ir as tada taip pagalvoju, kad geriau tu gertum. As net nezinau ar as bemokeciau gyventi su blaiviu.

Svajass, nieko panašaus, klaidingai tau pasirodė ( net turėjau pagalvoti ką aš ten pripaišiau, kad susidarei tokią nuomonę :!: ), mano vyras manau toks pats kaip taviškis.Blaivus perlipo į antrą savaitę...iki šiol jis išgėrinėja kas dvi, trys savaitės po vieną dieną...( gal vis dar bando gerti "saikingai', ką ten gali žinoti, jei net pats dar neranda atsakymo, kodėl...) Žinau, kad po kiekvienos tokios dienos jaučiasi siaubingai, nusivilia savimi, bet atsiranda žmonių, kurie padeda jam vėl patikėti, jog dar ne viskas prarasta ir vėl bando....aš tik noriu pasakyti, kad pasikeitė mūsų santykiai, kai pradėjom kiekvienas nuo savęs, jis į AA, o aš neturiu šalia al-anono, tai kapstausi kaip išmanau - dažniausiai skaitau ir bandau išgirsti ką man sako, turiu draugę su kuria galiu pasikalbėti... O dėl AA jis ilgai tam priešinosi, neigė, pirmojoje minesotoje perskaitęs kažkurią aa knygą sakė, kad matyt per mažai gėriau, nes nieko nesuprantau. O dabar jau nusileido ant žemės...Suprantu tave, kad labai sunku tau pačiai susitaikyti su jo liga, taip buvo ir man, bet "prieš vėją nepapūsi", pagalvojus, o jei ir nesikeis, tai juk jo pasirinkimas (kad ir kiek mums būtų skaudu), jis suaugęs žmogus, kodėl turėčiau reguliuoti ar pykti, aš tik stengiuosi jį palaikyti kiekviename žingsnyje kokį jis bepasirinktų, bet matau, kad nebelieka jokių kalbų apie kokius nors kodavimusis... Jį labai užkabino Paberžė, ten jau buvo du kartus...pasikalbėjo su kunigu...dabar galvoja važiuoti į ketvirtą žingsnį, nors šiek tiek ir nerimauja ar dar ne per anksti... tik ir vėl nepagalvok, kad man viskas einasi kaip per sviestą, sugrįžta ir nusivylimas, ir panika..., bet dabar bent labai trumpam... :( - perkraunu smegeninę ir vėl gyvenu :D Apie pyktį paskaityk forumiečių kalbas, gal bus lengviau suprasti ir saviškį....aš dažnai paskaitau...juokingiausia, kad ir jie "pasišpilkuoja" :wink:, vienu žodžiu mes visi iš to pačio molio...Laikykitės abu...
Kukutis
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 54
Užsiregistravo: 2010-12-16 22:34:27

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė Audronis » 2011-03-30 08:57:34

svajass rašė:<...>Nes kai maniskis negeria savaite, kita tai buna labai piktas ir kabinejasi ir as tada taip pagalvoju, kad geriau tu gertum. As net nezinau ar as bemokeciau gyventi su blaiviu.

Dvi savaitės negėrimo yra labai mažas laiko tarpas, kad žmoguje kas nors pasikeistų. Lanko jis ką nors ar ne, neturi reikšmės, blaivas gyvenimas daro savo, bet nereikia norėti stebuklo, kad po tiek metų viskas apsiverstų 180 laipsnių ir per keletą dienų gyvenimas taptų gražus ir spalvingas... Nebeprisimenu kas darėsi pirmaisiais blaivybės mėnesiais, bet kai prieš kelis metus nustojau rūkyti, tai tikrai buvau, švelniai tariant, suirzęs. Šeimynos klausiau, tai sakė, kad bijojo ką ir pasakyti man kelias savaites, nors niekaip nesuprato kas darosi. Žiauru... aš taip kankinausi, o jie net nepastebėjo koks aš didvyris, kad neberūkau ;)
Audronis
Senbuvis
 
Pranešimai: 569
Užsiregistravo: 2007-08-21 14:10:34

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė Nika » 2011-03-30 09:22:29

Aš irgi pamenu tą nuoskaudą - negeriu, ir niekas manęs ant rankų nenešioja, o dar ir nori kažko iš manęs... Galų gale išgirdau - "o kas čia tokio? Normalu yra negerti". Ir teko nurimt :) O taip norėjosi pagyrimo rašto, bent jau iš artimųjų :D
Nika
Senbuvis
 
Pranešimai: 3176
Užsiregistravo: 2005-09-20 16:58:16
Miestas: Vilnius

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė svajass » 2011-03-30 12:13:08

Kukutis rašė:
svajass rašė:Kukuti, bet kiek suprantu dabar tavo vyras negeria ir pas jus viskas gerai. Norejau taves paklausti, o tu ar nepagalvodavai tam tikrose situacijose.. geriau jau tu gertum. Nes kai maniskis negeria savaite, kita tai buna labai piktas ir kabinejasi ir as tada taip pagalvoju, kad geriau tu gertum. As net nezinau ar as bemokeciau gyventi su blaiviu.

Svajass, nieko panašaus, klaidingai tau pasirodė ( net turėjau pagalvoti ką aš ten pripaišiau, kad susidarei tokią nuomonę :!: ), mano vyras manau toks pats kaip taviškis.Blaivus perlipo į antrą savaitę...iki šiol jis išgėrinėja kas dvi, trys savaitės po vieną dieną...( gal vis dar bando gerti "saikingai', ką ten gali žinoti, jei net pats dar neranda atsakymo, kodėl...) Žinau, kad po kiekvienos tokios dienos jaučiasi siaubingai, nusivilia savimi, bet atsiranda žmonių, kurie padeda jam vėl patikėti, jog dar ne viskas prarasta ir vėl bando....aš tik noriu pasakyti, kad pasikeitė mūsų santykiai, kai pradėjom kiekvienas nuo savęs, jis į AA, o aš neturiu šalia al-anono, tai kapstausi kaip išmanau - dažniausiai skaitau ir bandau išgirsti ką man sako, turiu draugę su kuria galiu pasikalbėti... O dėl AA jis ilgai tam priešinosi, neigė, pirmojoje minesotoje perskaitęs kažkurią aa knygą sakė, kad matyt per mažai gėriau, nes nieko nesuprantau. O dabar jau nusileido ant žemės...Suprantu tave, kad labai sunku tau pačiai susitaikyti su jo liga, taip buvo ir man, bet "prieš vėją nepapūsi", pagalvojus, o jei ir nesikeis, tai juk jo pasirinkimas (kad ir kiek mums būtų skaudu), jis suaugęs žmogus, kodėl turėčiau reguliuoti ar pykti, aš tik stengiuosi jį palaikyti kiekviename žingsnyje kokį jis bepasirinktų, bet matau, kad nebelieka jokių kalbų apie kokius nors kodavimusis... Jį labai užkabino Paberžė, ten jau buvo du kartus...pasikalbėjo su kunigu...dabar galvoja važiuoti į ketvirtą žingsnį, nors šiek tiek ir nerimauja ar dar ne per anksti... tik ir vėl nepagalvok, kad man viskas einasi kaip per sviestą, sugrįžta ir nusivylimas, ir panika..., bet dabar bent labai trumpam... :( - perkraunu smegeninę ir vėl gyvenu :D Apie pyktį paskaityk forumiečių kalbas, gal bus lengviau suprasti ir saviškį....aš dažnai paskaitau...juokingiausia, kad ir jie "pasišpilkuoja" :wink:, vienu žodžiu mes visi iš to pačio molio...Laikykitės abu...

Nezinau, kaip bus toliau, bet dabar negaliu susitaikyti su tuo, kad jis geria ir viskas. Vaikysteje pragyvenau su tevu gerenciu, o dabar vel. Sakai, kad jis isgeria tik viena diena i savaite, o kad taip man, tai gal buciau laimingiausia zmona, nes mano kai nors truputi paragauja, tai kelias dienas taisosi sveikata. O as tai pykstu, tai vel neimu i galva.Kai baruosi tai is principo geria, o kai gyvenu savo gyvenima, tai irgi pyksta, kad as jam nerupiu.Ir taip diena is dienos. vis kaikada susimastau ar taip ir nugyvensiu su mintimis galvoje apie kitoki gyvenima.Zinau, kad labai daug ir nuo manes priklauso koki gyvenima pasirinkti. Bet yra kaip yra.
svajass
Naujokas
 
Pranešimai: 42
Užsiregistravo: 2011-02-04 15:30:52

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė Renata333 » 2011-03-30 16:09:59

Kukuti,aš girdžiu Tave...Nepykstu dėl nieko,ką rašai,tik žaviuosi.Svarbiausia,kad ta "rašliava" virstu "kūnų"ir įrodynėt tai kažkam tikrai nereikia..Kaip reikia teisingai gyventi ar šnekėti su geriančiu?Ar,kas gali atsakyti į šį klausymą??Aišku,kad niekas.Visi mes mokomės,net tie didieji "inteligentiško gėrimo propoguotojai".Tos "barikados"skaido mus..Nors realiai esame tokie patys žmogeliukai.Visi norime meilės,supratimo ir gyventi...
Kad būtų lengviau "mus",mane suprasti.Esu išdidi,bijau būti kitokia,kokioje "skyleje","dugne"besedėčiau...Net sunkiausia kaltinti kitus,jog esu netobula,bet taip lengviau,kai nori išgerti.Žinai savo mylimukų skaudančias vietas ir manipuliuoji jomis.Tad,mano išvada yra-noriu ir tikiu,jog galiu keistis tik pati,kad nebūti kažkieno manipuliuojama,savo atžvilgiu-alkoholio....
Paveikslėlis
Vartotojo avataras
Renata333
Senbuvis
 
Pranešimai: 767
Užsiregistravo: 2010-08-01 10:25:53

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė Kukutis » 2011-03-30 20:42:00

svajass rašė:
Kukutis rašė:[quote="svajass"
Nezinau, kaip bus toliau, bet dabar negaliu susitaikyti su tuo, kad jis geria ir viskas. Vaikysteje pragyvenau su tevu gerenciu, o dabar vel. Sakai, kad jis isgeria tik viena diena i savaite, o kad taip man, tai gal buciau laimingiausia zmona, nes mano kai nors truputi paragauja, tai kelias dienas taisosi sveikata. O as tai pykstu, tai vel neimu i galva.Kai baruosi tai is principo geria, o kai gyvenu savo gyvenima, tai irgi pyksta, kad as jam nerupiu.Ir taip diena is dienos. vis kaikada susimastau ar taip ir nugyvensiu su mintimis galvoje apie kitoki gyvenima.Zinau, kad labai daug ir nuo manes priklauso koki gyvenima pasirinkti. Bet yra kaip yra.

svajass, ir man buvo sunku susitaikyti su jo gėrimu :( Tai, kad dabar išgeria tik dieną ir kažkiek ištempia - manęs neguodžia, aš dažnai pagalvodavau, o gal geriau gertų savaitę, dvi, tris, tai gal paskui ištemptų nors tris mėnesius :( Kad ir viendienis išgėrimas, bet mes abu suprantam, kad tai vyksta nekontroliuojamai su visomis su tuo išplaukiančiomis pasekmėmis mūsų gyvenimui...Alkoholizme nėra laimės (kaip ir kiekvienoje kitoje ligoje) :( . Anksčiau mano vyras irgi gerdavo "iš principo" -" vistiek pyksti :x ". Tavo žodžiuose matau save ankstesnę - jei jau telefonu suprasdavau, kad maniškis išgėręs,trenkdavau visus darbus ir lėkdavau namo, namie nieko negalėdavau nusitverti (labiausiai gaila sūnaus,nes ir jį liūdindavo mano liūdesys :( ), visą naktį "repetuodavau" protingą kalbą, kurią ryte jam pasakysiu... Vėl galėdavau pareikšti: "Ar aš tau nesakiau, kad vėl bus tas pats"...Man padėjo tik susitaikymas su mano bejėgiškumu prieš šią ligą...Net nežinau kaip jis ateina, bet ateina...O gal man padeda AJ? Aš dar nežinau...Visada tikėjau tik mokslo galia ir žmogaus valia, juk buvome "savo likimo kalviais", todėl sunku atsiduoti kažkieno valiai...Tu teisi, kad gali rinktis...Gal pirmiausia pradėk nuo savęs - mylėk save, lepink save, nekankink savęs ir negąsdink baisiomis mintimis...Juk tu šaunuolė...Laikykis:)
Kukutis
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 54
Užsiregistravo: 2010-12-16 22:34:27

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė priklausomas » 2011-03-30 21:37:19

Kukutis rašė:Sveiki visi, noriu paklausti jūsų nuomonės - kiek pagrįstos baimės, kad tėvų alkoholikų ( ar vieno iš jų) vaikas gali tapti priklausomas kada nors ateityje. Esu girdėjusi iš „pasakojimų“, kad maži vaikai tiesio nekenčia geriančiojo (-iosios) ir dažniausiai tvirtina niekada negersią, tačiau dažnai įvyksta priešingai....

yra tokia knyga SUAUGE ALKOHOLIKU VAIKAI, bent jau didesniu miestu bibliotekose ja galima surasti. zinoma, ji neatsakys i visus tavo klausimus apie tavo vaika - taciau ja paskaityti verta. tiek jam, tiek tau... augimo alkoholiko seimoje pasekmes, jis greiciausiai jaus, nors ir negers ateityje. tarkim, zmones auge alkoholiku seimose, dazniausiai susituokia su alkoholiku... suradau internete simptomus, kurie budingi suaugusiems alkoholiku vaikams

Problema:
Mes suauge alkocholiku vaikai:
1)esam užsidarę,atsiskyrę ir bijome kitų ,ypač valdžią ir galią turinčių žmonių.
2)siekiame kitų pritarimo ,o jo siekdami prarandame save.
3)arba patys tampame alkoholikais,arba tuokiamės su alkoholikais,arba susirandame kitokią nesveiką asmenybę,pvz darboholiką,kuris patenkintų mūsų poreikį būti apleistam.
5)žiūrime į gyvenimąkaip aukos arb ieškome aukų,kuiras galėtume gelbeti arba užvaldyti,arba patys tampame kitų aukomis:meilės ,draugystės,darbo santykiuose mus traukia šita silpnybė.
6)turime perdėta atsakomybės jausmą - mums lengviau rūpintis kitais,negu rūpintis savimi savimi.Šitokiu būdu mums pavyksta toliau vengti atidžiau žvelgti į save.
7)save užstodami,jaučiasi kalti,dėl to mes dažnai pasiduodame kitiems.
8)esame \"priklausomi\" nuo susijaudinimo ir krizių.
9)painiojame gailesti ir meilę -esame linkę mylėti žmones ,kurių mums gaila,kuriuos ,atrodo,galėsime gelbėti.
10)Slopiname savo traumuotos vaikystės jausmus,tokiu būdu iš viso prarasdami gebėjimą jausti,ar jausmus -tiek gerus tiek blogus,kaip antai džiaugsmą bei meilę išreikšti.Neigiame savo jausmus,nes mums per daug skauda.
11)negailestingai save teisiame,turime menkos savivertės jausmą ,dėl to kaitais stengemės atrodyti pranašesni.
12)Esame priklausomos asmenybės,kurių didžiausia baimė,kad mus paliks.Kad išsaugotume draugystės arba meilės ryšius esame pasiruoše daytibet ka ,akd tik nereiktų iš naujo patirti skausmingų apleistumo jaumų ,kuriuos patirdavome gyvendami su sergančiais žmonėmis ,savo mintimis ir jausmais mus palikusiais.Šie ryšiai sąlygoti mūsų vaikystės ir nesąminingi.
13)kadangi alkohlolizmas visos šeimos liga,tampame paraalkoholikais-prisimdami ligai būdingus bruožus,net jeigu stikliuko niekada nekilnojome.
14)esame prate ne veikti,bet reaguoti.
Iš Pandoros skrynios, knibždėte knibždančios žmonijos ydų, paskutinę graikai išleido viltį, kaip visų baisiausią. Nežinau labiau jaudinančio simbolio. Juk viltis, priešingai negu apie ją manoma, tolygi pasidavimui. O gyventi – reiškia nepasiduoti.
a. camus
Vartotojo avataras
priklausomas
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 67
Užsiregistravo: 2008-11-25 12:01:43

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė piranija » 2011-03-30 21:45:38

Iš tos pačios knygos:

"- gerai nežino, kas yra 'normalu', nesusigaudo, kad yra 'gerai', o kas 'blogai'; jie nėra patyrę, kas yra normali šeima. Apkabinimas, meilės išraiška, rūpestis - tai nenormalu. Skausmas, uždarumas, tylėjimas - tai saugi erdvė.

- Patiria sunkumus atlikdami darbą nuo pradžių iki galo. Alkoholikų šeimoje dažnai kas nors pažadama - 'aš susiimsiu, aš susitvarkysiu, aš pataisysiu duris, aš pataisysiu šaldytuvą' - o pažadai yra įvertinami kaip nuopelnas, juk kiekvieną kartą taip norisi jais patikėti. Taip ir suaugusių alkoholikų gyvenime - 'aš padarysiu tą, padarysiu aną', o iš tikro nepadaromas nei tas, nei anas.

- Jie meluoja netgi tada, kai būtų papraščiau sakyti teisybę. Apsimetimas, kad namuose viskas gerai, kad tėtis ir mama negeria. Alkoholikų šeimos narių dangstymas, teisinimas. Savojo įvaizdžio kratymasis, netikro įvaizdžio kūrimas.

- suaugę alkoholikų vaikai nelabai moka linksmintis, jų požiūris į save yra perdaug rimtas.

- suaugusių alkoholikų vaikams sunkiau artimai bendrauti, sunku sukurti artimus santykius. Akivaizdžiausia priežastis, žinoma, yra dėl to, kad jie net ir nežino, kas yra normalūs ir artimi santykiai. Ką jau bekalbėti apie nenuoseklius vaikų-tėvų santykius alkoholikų šeimoje. Kai tėvai blaivi - jie vaiką apkabina, o kai girti - talžo ir muša. Kurgi neužsidarysi nuo pasaulio po tokios emocinės tarkos?

- Suaugę vaikai perdaug jautriai reaguoja į permainas, kurios neturi jokios įtakos. Na pavyzdžiui, draugai susiruošė eiti į kiną, o pakeliui nusprendžia eiti į parką. Nevalinga (vėliau atrodanti net kvaila) reakcija sukelia diskomfortą - 'neisiu į parką, jei ruošėmės eiti į kiną'.. nesugebėjimas perjungti bėgių. Tai kyla iš vaikystės, kai sunkioje šeimoje vaikas gali pasitikėti tik savimi ir niekuom kitu.

- Suaugę alkoholikų vaikai nuolatos laukia pritarimo ir pripažinimo..

- jie labai impulsyvūs, net nesusimąstydami ir to nenorėdami gali laisvai užgauti artimus..

Užburtas ratas nesibaigia, net ir pasibaigus vaikystės košmarui. Padėkime tokiems vaikams nuo mažumės. "


Tiesa, neaišku kokiu pagrindu šios išvados daromos ir ant kiek yra objektyvios :roll: :roll: :roll:
"Tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais" F.Nietzsche
Vartotojo avataras
piranija
Senbuvis
 
Pranešimai: 728
Užsiregistravo: 2011-01-03 17:45:07
Miestas: Vilnius

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė svajass » 2011-03-30 21:55:41

Kukutis rašė:
svajass rašė:
Kukutis rašė:[quote="svajass"
Nezinau, kaip bus toliau, bet dabar negaliu susitaikyti su tuo, kad jis geria ir viskas. Vaikysteje pragyvenau su tevu gerenciu, o dabar vel. Sakai, kad jis isgeria tik viena diena i savaite, o kad taip man, tai gal buciau laimingiausia zmona, nes mano kai nors truputi paragauja, tai kelias dienas taisosi sveikata. O as tai pykstu, tai vel neimu i galva.Kai baruosi tai is principo geria, o kai gyvenu savo gyvenima, tai irgi pyksta, kad as jam nerupiu.Ir taip diena is dienos. vis kaikada susimastau ar taip ir nugyvensiu su mintimis galvoje apie kitoki gyvenima.Zinau, kad labai daug ir nuo manes priklauso koki gyvenima pasirinkti. Bet yra kaip yra.

svajass, ir man buvo sunku susitaikyti su jo gėrimu :( Tai, kad dabar išgeria tik dieną ir kažkiek ištempia - manęs neguodžia, aš dažnai pagalvodavau, o gal geriau gertų savaitę, dvi, tris, tai gal paskui ištemptų nors tris mėnesius :( Kad ir viendienis išgėrimas, bet mes abu suprantam, kad tai vyksta nekontroliuojamai su visomis su tuo išplaukiančiomis pasekmėmis mūsų gyvenimui...Alkoholizme nėra laimės (kaip ir kiekvienoje kitoje ligoje) :( . Anksčiau mano vyras irgi gerdavo "iš principo" -" vistiek pyksti :x ". Tavo žodžiuose matau save ankstesnę - jei jau telefonu suprasdavau, kad maniškis išgėręs,trenkdavau visus darbus ir lėkdavau namo, namie nieko negalėdavau nusitverti (labiausiai gaila sūnaus,nes ir jį liūdindavo mano liūdesys :( ), visą naktį "repetuodavau" protingą kalbą, kurią ryte jam pasakysiu... Vėl galėdavau pareikšti: "Ar aš tau nesakiau, kad vėl bus tas pats"...Man padėjo tik susitaikymas su mano bejėgiškumu prieš šią ligą...Net nežinau kaip jis ateina, bet ateina...O gal man padeda AJ? Aš dar nežinau...Visada tikėjau tik mokslo galia ir žmogaus valia, juk buvome "savo likimo kalviais", todėl sunku atsiduoti kažkieno valiai...Tu teisi, kad gali rinktis...Gal pirmiausia pradėk nuo savęs - mylėk save, lepink save, nekankink savęs ir negąsdink baisiomis mintimis...Juk tu šaunuolė...Laikykis:)

Man atrodo jau viskas nebeturiu jegu, nusvyra rankos ir asaros upeliais teka, kaip ir dabar, nes atejo nedaug isgeres, o tai ir blogiausia, ispravokavo barni, nors labai stengiausi issilaikyti, o tada kai neistveriau, trenke duris ir isejo prisibaigti. As rasau ir galvoju, kad visai nebesistebiu, kai zmones pasitraukia is gyvenimo, kai nebepakelia nastos, kad ir kokia ji butu. As tik vieno gailiuosi, kad patikejau juo ir vel priemiau kartu gyventi. Didesnes kvailystes tikriausia nebepadarysiu.
svajass
Naujokas
 
Pranešimai: 42
Užsiregistravo: 2011-02-04 15:30:52

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė Nika » 2011-03-31 06:39:28

Kukutis rašė: tai, kad dabar išgeria tik dieną ir kažkiek ištempia
Tuomet jis dabar su AA nelabai ką turi bendro... Ir nepasiduok. neleisk jam šituo manipuliuoti, 90 susirinkimų per 90 dienų, kaip sako AA ir nė lašo alkoholio, tai bus pradžia. O dar geriau būtų narkologinis arba psichiatrinė. Kartais mes per daug gerai apie save galvojam, o kai pamatai, kas iš tikro gali būti, tenka susimastyt.
Nika
Senbuvis
 
Pranešimai: 3176
Užsiregistravo: 2005-09-20 16:58:16
Miestas: Vilnius

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė Audronis » 2011-03-31 09:08:05

Nika rašė:
Kukutis rašė: tai, kad dabar išgeria tik dieną ir kažkiek ištempia
Tuomet jis dabar su AA nelabai ką turi bendro<...>

Kai žmogus lanko AA ir vis niekaip nesusitvarko, kartais užgeria - jis su AA neturi nieko bendro, bet jei nuėjęs porą kartų į grupę sustoja, tuomet AA yra vienintelė, veiksmingiausia, geriausia ir kitokia -iausia. Taip ir didėja praraja tarp vis dar geriančių ir nustojusių, kurie lyg ir galėtų padėti, bet jau yra per daug aukštai, kad matytų purve besivoliojančius...
Audronis
Senbuvis
 
Pranešimai: 569
Užsiregistravo: 2007-08-21 14:10:34

Re: Šeimyniniai santykiai

Standartinė Kukutis » 2011-03-31 19:08:22

Svajass, saulute, išsiunčiau tau savo tel. asmenine žinute, paskambink, jei norėsi pasikalbėti. Nesikankink taip, aš irgi visada patikėdavau paskutiniu kartu...nors mano patirtis sakydavo visai ką kitą.. dabar jau nebetikiu paskutiniu kartu, o viliuosi, kad gal ir maniškis pavargs nuo alkoholizmo ir pradės keistis... Gal dėl to, kad nebekeliu tikslo jį pati išgelbėti ar išgydyti man pasidarė lengviau gyventi...maniškis šiandien jau irgi girtas, bet neišliejau nei ašaros, juk ne aš dėl to kalta ir nieko negaliu pakeisti...man jo labai gaila, na, bet renkasi jis...kai jis girtas dabar jau susirandu ką veikti, o ne repetuoti protingas kalbas, kurios padės jam padaryti išvadas... :D . Tik nepagalvok, kad man linksma...ne...nelinksma...Pasistenk nusiimti nuo pečių sau jo naštą, tu jo neišgydysi, tai ne tavo galioje... pagailėk savęs ar pabūk egoistė...užsiimk kuo nors kas leistų nusiraminti...O dėl gyvenimo, tai jis tau duotas vienintelis...Ir be galo svarbus... džiaugčiausi, jei paskambintum....Jei nesiryši...laikykis...visada taip nebus
Kukutis
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 54
Užsiregistravo: 2010-12-16 22:34:27

AnkstesnisKitas

Grįžti į Santykiai su šeima



Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron